taiva

Sako man – reikia servisą naujint, bet taip naujint, kad nebūtų prastovų (downtime). Pirmiausia reikia žinot, kad garantijų, kad niekada nieko nesugadinsi – nėra, tad 0% downtime (arba 100% uptime) nebūna – net ir visada anksčiau ar vėliau pasibaigs ir dar neaišku ar su restart nuo 0 ar kaip ten kitaip. Internetuose informacijos ir melo, kad galima vis tik taip padaryt pilna, bet angliškai. O ne visi anglų kalbą moka, o būna, kad ir moka, bet skaito ir nieko nesupranta. Tad čia pusiau versta, pusiau iš atminties, bet įkvėpus dūmo taiva taip gaunas:

• Padaryti taip, kad būtų profilaktinės valandos/dienos/savaitgaliai ir neskaičiuoti to laiko, kaip prastovos. Nesąmonė, rėkia programeris, taip negalima! Galima – šitas būdas labai dažnai naudojamas bankų. Jie sako – savaitgalį atsiskaitymas kortelėmis neveiks ir ką tu jiems, špyga taukuota. Garantuotai ten šitas neveikimas neįtraukiamas į probleminį ir ten naujina tą servisą naujina, kol ateina pirmadienis ir kažkas sutvarko viską ir paleidžia veikti. Ne kartą taip buvo ir ne kartą taip bus.
• Mėlynai/Žali atnaujinimai. Arba kitaip – blue/green. Kai išleidžiama nauja versija – ji paleidžiama green serveriuose, virtualiose mašinose ar tiesiog zonoje, o vartotojų ar kitoks kreipinių srautas palaipsniui nukreipimas, kad pažaliuotų. Mėlyna (senoji) versija aptarnauja vis mažiau ir mažiau užklausų, kol galų gale lieka tik kaip atsarginis variantas (ale atsukti atgal, jei šūdas gavos), išjungiama arba gali tarnauti kaip vieta būsimai žaliai zonai. Beje, tai gali būti ir vienas serveris, kuris teikia paslaugą iš skirtingų direktorijų. Aišku, vienas serveris gali bet kada nulūžti ir paslauga sustos, bet deploymentas tai visvien bus zero downtime :)
• Uždususios kanarėlės strategija (cannary) – apie pavadinimą galima sužinoti čia. Panašiu principu veikia ir pats serviso naujinimas – nauja versija paleidžiama serveriuose, į kuriuos srautas kreipiamas po truputį ir stebima situacija: žurnalai (logs), metrikos, galbūt vartotojų nusiskundimai; nustatoma kažkokia tolerancijos riba (klaidų retai kada pavyksta išvengti) ir neskubant vis daugiau vartotojų naudoja naują versiją. Jei pasiekta klaidų riba ar koks kitoks kriterijus – galima lengvai srautą kreipti atgal į seną versiją ir sutvarkyt problemas. Dažniausiai kanarėles naudoja daug vartotojų turinčios įmonės, kur pakeitimai gali iššaukti sniego lavinos efektą. Dar vienas privalumas – kad lengva ištestuoti fyčerius – t.y. pasinaudoja ne tik technologai, bet ir marketingistai. Turbūt teko laukti kokios nors naujienos, kuri paleista Amerikėj, bet nėra dar Lietuvoj – tai va, stebi ar kanarėlės dūsta ar ne.

Na, bet dar reikia visą tai automatizuoti, nes reikėtų, kad klaidas darytų kompiuteris vienodas, o ne žmonės skirtingas. Apie tai – gal kitą kartą.

Komentuoti galima fediversijoje @saint@river.group.lt